VIII diena. Vasario 25. Trečiadienis.

Vadimas pusryčiauja storu riebiu PBD (peanut butter and jelly – riešutų sviestas su marmeladu ant duonos arba tarp duonos, Vadimo atveju), iš abiejų pusių apkepintu puode, svieste. Sofia skanauja ir aš atsikandu. Nors kasryt turiu suvalgyti savo ir jos košės porcijos likučius. Susidaro nemažai. Vakarais dažnai pagurkšnoju vynuko - čia jis nebrangus visai. Iškeliaujame Kingstone link. Miestelis kaip kiti. Vaizdų duoda paraplanininkai besimokantys akrobatinio nusileidimo ir nuo pakrantės viršūnių besitaikantys į siaurią paplūdimio juostelę. Ten ir mes stoviniuojame. Bet jie pataiko gerai. Tarp žiūrovų. Atpūška garinis traukinukas - senovės liekana ir pasididžiavimas. Vežioja turistus po slėnį. Mums neįdomu...

Važiuojame toliau. Te Anau – toks įdomus miestas ir ežeras pakeliui į fjordų kraštą. Sustojame pavalgyti (Fat duck pamatina neblogai, Sofijai iškart „pramuša“), aš pasitikrinu emailus – niekas manes labai neieško, pasiilgo namiškiai ir viskas. Pasisupam. Važiuojam link Milford Sound fjordo. Jis labai jau įsūdingas turėtų būti. Pakeliui irgi vien vaizdai. Mesmerising chiasma etc... Juokėmės iš tos chiazmos - 15min takeliu nuo plento ir prieini tokį vandens išdirbtą oloje meno kūrinį, skylių ir kanalų kompoziciją. dar pakelėje visokie veidrodiniai ežeriukai ir pan. Daug nemokamų laukinių kempingų. Bet mes numatę nelaukinį, o su patogumais. Patarė mums Valstybiniame turizmo biure (ar kažkas pan.) – kad yra tokia vieta, Gun‘s kempingas.

Tai mes ir ieškome. Tai ten kur kelias su visais turistais nudarda link Milford Sound, slepiasi ir alternatyva... Mažas keliukas vinguriuojantis šonan, lyg ir lygiagrečiai pakrantei, nesiekdamas fiordų, slėniu, šiaurėn... kur teoriškai turėjo susitikti su West Side keliuku... Net nesusitiko. Ko gero ši ekonominė krizė paskatins užbaigti šį kelią... Mat vyriausybės finansuojami projektai geriausiai ir vyksta depresijų metu. Kaip ir tunelis, kuriuo neriame Milford Sound link, jau įsikūrę Guns kempingę. Ten beje neateina elektra, vakarais pašviečia generatorius. Skalbimo mašiną irgi jis pasuka. Vandenį šildo krosnis - malkomis ir anglim. Veikia muziejus (ten viskas kaip muziejus) - kaip čia gyveno ir dirbo tunelio tiesėjai, kalnų mylėtojai, kažkokie dūšios poetai - ne kitaip. Čia sutinkame ir malonią porą, pagyvenusius žmones iš Britijos. Jis NZ jau seniai matęs nuo denio, mat dirba jūreiviu. Užtruko 40 metų, kol susitaupė kelionei. Vaikus užaugino. Tokie puikūs žmonės. Visi čia tokie. Būreliais gamina valgyt, plaukia kajakais, lipa į kalnus... man blizga akys. Kada nors... 

Iš vakaro imame ir nulekiame iki Milford Sound - kol nėra minių. Bus greita ir smagu vieniems. Ten yra keletas viešbučių. Bet šiaip - tuštuma vakarais. Fjordas kiek atsitraukęs, vilioja plaukti. Bet mes nepanorome. Plauksime kajakais, kai galėsim. Su Sofija - Vadimas griežtai atsisako...

Tai keliaujame toliau, savaip. Sofija dažnai dar suorganizuoja sustojimus. Kartais tiesiog pasėdėti... Argi negražu. Pasėdėkim kartu...