Radome ten ir gražuolį švyturį, ir kavinaitę, ir nakvynės namelių, kuriuose nenakvojome (kažkoks Šventosios prototipas tie nameliai), ir, aišku, daug pliažų, ir druskos ežerą... Mynėme kokius 30km, Vadimas didvyriškai traukė karalaitės karietaitę.
Pelenės karietaitė apspista žiurkių:
Čia ne sniegas, druska.
Parplaukėme pavargę ir apsvilę saulėje. Dabar laupau pečius. Nors jau kelios savaitės praėjo.
Parplaukėme pavargę ir apsvilę saulėje. Dabar laupau pečius. Nors jau kelios savaitės praėjo.
Australija neatvėsta vis, jau visai ruduo. Mums liko savaitė. Nežinau, ar daugiau džiugesio ar liūdesio. Dar parašysiu.
Žiurkės - jėga! :D Gerietės tokios.:)
ReplyDeleteĮ terbą įsimetus, galima drąsiai Šapokliak apsimesti.:)
Vovere, o tai tu negi pasurfint nesusigundei? Ech.. :) Na, dar savaite turi, kad ir ne grazhuoliu zhiurkiu apsupty!
ReplyDelete