pasigendu

pasigendu savų, pažįstamų žmonių blogų keliaujančių interneto erdvėje ir laike. Todėl kabinėjuosi prie svetimų, skaitau ir įsimenu jų dienas, įspūdžius, mintis. Paskui nuklystu pas jų draugus. Tokiu vis didėjančiu ratuku apeinu kas vakarą. Rašykit, draugai...

Australija mane labai žavi savo "socialistiškumu". Čia niekas nebus paliktas be sveikatos draudimo (valstybinio, o yra ir privačių). Čia yra šiokios tokios (palyginus su kai kuriom šalim :), pvz. Lietuva, jos gal kuklokos) motinystės atostogos, čia yra daug nemokamo transporto (po visus miestų centrus vežiojama nemokamai, kiek teko matyti), čia daug paramos moterims su vaikais, pensininkams. Kažkaip jie išbalansuoja tarp savo rinkos ekonomikos ir jautrumo žmogui. Tai ko gero geriausias mano ispūdis iš Australijos - dėmesys žmogui, davimas neturinčiam, tas nenusakomas bendrumas, kurį junti net būdamas laikinu atvykėliu. "Socialinis" šokas čia daug mažesnis, nei atvykus į JAV.

Pažiūrėjau filmą "Australian surf history" ar panašiai. Tie berniokai, kurie pradėjo surfinti, iš tiesų padarė perversmą. Tada juos smerkė. Jie išėjo ir ofisų ir darbų, tik vaikėsi bangas ir šiek tiek svaiginosi. Dabar kai kalba (filmas dokumentinis) - tokie visi teigiami pagyvenę šaunūs vyrai.  Paskui jir tapo garsūs savo sportiniais pasiekimais, įkūrė garsias kompanijas (Quicksilver). Tada surfinimas tapo gerbtinas sportas. Tada viskas pasikeitė. Man ta priešistorė pasirodė super įdomi. Atokių paplūdinių ieškojimas, gyvenimas būriais, nudizmas, laisvė, pasipriešinimas militaristiniams valstybės raginimams (šaukimui į Vietnamo karą)... 

Ir aš užsisvajojau. Susiradau surf mokyklą Perthe. Dabar reikia rasti, kas su Sofia pasėdės. Dar liko trys savaitės...  Maždaug, juk bilietų dar neturim. Dar vis maitinam kengūras čia: