Naujieji Singapure

Su Naujais visus. Ir tais seniai atėjusiais vakarietiškais, ir ką tik nugraudėjusiais - kinietiškais. Šventėme nežymiai. Pažymėjome vasario šešioliktąją lietuvių kompanijoje (bet irgi tik vienu tostu), skaniai pasisvečiavome pas draugus (Taip jau susipažinome su miela lietuviška šeimyna ir turime su kuo kartkartėmis draugauti - valio)...

...Ir net nepastebėjome, kaip kiniečiai šeimyniniuose vakarėliuose sutiko Naujuosius. Tyliai, sakyčiau. Nors buvo ir fejerverkai, ir drakono šokių mieste ir visokiose periferinėse šventimo vietose.

Sofija atšventė darželyje. Su kinietiška suknia, kinietiškais naujamečiais mandarinais ir kitais užkandžiais ir drakono šokiu.

Naujiems metams svarbiausia dovana yra porelė pagerintų (nežinau kuo), raudonai supakuotų ir atskiruose žvilgančiuose popieriuose įvyniotų mandarinų. Už juos vaikams ir jaunesniems, stokojantiems šeimos nariams vyresnieji dovanoja raudonus vokus su pinigais.

Susirinkę visi maišo, aukštyn išmesdami, kopūstų ir kitokių daržovių salotas. Kas aukščiau išmeta - tam geriau seksis turtiniai reikalai.

Nuotraukoje - kaip tik ruošiamasi maišyti:

Visi jų burtai apie turtus. Lietuvaičiai vis buria apie vedybas (ištekės mergelė, neištekės), derlių. O Kiniečiai - apie pinigus. Skurdas, ilgai kaustęs jų tauteles, įspaudė žymę. Dabar, sako, milijonus valdančių žmonių Singapūre daugiausia pasaulyje - ir tai jų supratimui yra didžiausia laimė.

Gal man tik atrodo, bet dalinimosi ir labdaros, savanorystės ir visuomeninio darbo jausmai šioje visuomenėje dar labai menki.

Tai turtinga ir abejinga tauta.

Dar iš pagarbos ne visai sugarmėjusi į vakarietiškų tradicijų traukinį. Bet jau tuoj...

Dar per Naujus jie kelia triukšmą ir šoka drakono šokį mušdami būgnais. Kad išvaikytų demonus. Nuotraukoje tokis vienas drakoniukas - galvą neša Sofijukas.

Per tas šventes pasimatavom temperatūrą pakilusią. Taip, apsirgo dukrytė. Vieną dieną smagi, kitą - apsiblaususi. Taip ir praleidome šventes. Turėjau laiko apgalvoti, kurios šventės man svarbios, blynus kepti, lietuvišką TV žiūrėti, Basanavičiaus ir Kudirkos gyvenimo istorijų klausyti. Medžiojau Olimpiados vaizdus. Internete LTV jų nerodo (tik pirmomis dienomis, kol, matyt, nesudraudė jų). Kas rodo - tik mažais gabaliukais, neįdomu... Buvau piratinį Rumunijos eurosportą pagerbusi - rodė dvi dienas "ščyrai". Paskui ir juos, matyt, sudraudė.

Kokia gi čia šventė visam pasauliui, jei laisvai netransliuojama?

Ar dėl to turime pirkti televizorių? Neee. Mes be jo pagyvensime. Kartais namie tylu atrodo, įjungiu muzikos, kartais - gera tylos klausytis. Knygas skaityti, rusiskus multikus youtube vakarais dukrytei gaudyti, "Panoramą" pasižiūrėti iš archyvo. Daugiau nereikia.

Tikra laimė, kad nesigrūda į namus jokios pop figūros pro ta kvadratinę informacijos skylę. Laimė.

Gavėnios proga vėl vegetarizmas. Šįkart gal suvisam? Šitam krašte lengva.

Ir kartais netgi norisi rašyti kulinarinius įrašus. Jau NET DU pyragai gavosi. Išmokau virti Tom Yam sriubą... Bet juk laikas kažkur pavogtas. Visas išneštas ir piktųjų vagių sunaudotas. kas primins, kaip vadinosi tas multikas ir kur jį gauti? Super filosofinis veikalas - apie pavogtą laiką...

Apsidrauskime. Bet draudikas - mes patys. Saugiai paskiriantys laiko ir jausmų ten, kur norisi, o ne ten - kur reikia. Nes "ten, kur reikia" - ir yra vagys.