aš turiu savo sostinę. Ten važiuoju kas penktadienį. Mielai lieku iki vėlumos, leidžiu lietingas ir saulėtas dienas, pažįstu visus... Tai tik mažas kaimas. O man - sostinė. Lengvai palieku kultūra šurmuliuojantį Vilnių (oi, kiek čia reginių) ir lekiu kaiman. Ten iki šiol žolėje rastum karkvabalių kūnelių (oi tie meilės riteriai), ten ežere šaltas ir dumblinas vanduo toks mielas, draugės iš pačios giliausios vaikystės, ateina su žemuogių rieškutėm. Oi gera vasara. Jau net šilčiau tapo.
Štai toks mano sostinėje rytas:
Ruošiu save kvapniai kelionei į Grasą. Iš ten tikiuosi parvežti skanesnių ispūdžių.
Nors ... juk neseniai išpildžiau savo svajonę, nuėjau į Boriso Grebenshchikovo koncertą. Mano sudievintas balsas ir žodžiai skambejo šv.Kotrynos bažnyčioje, gal kartais žemiškai. Bet buvo vistiek ypatingai šilta širdyje. Ir grojo mums Tri sestry.
Po koncerto liko klausimas, užduodamas naujame Balto Arklio albume:
Tai ką gi mums daryti su girtu jūreiviu?
Man tai labiau įstrigo kitas klausimas: "Так чем же все-таки коьки хороши?" :D Na ir žinoma salės atlikta "Город золотой".
ReplyDeleteO tavo sostinė primena dienas, kai aš dar žvejojau, vakarus geroje kompanijoje su lauže keptomis bulvėmis ir daugelį kitų mielų dalykų. :)
O su jūreiviu tai viskas labai paprasta: удвой им выдачу спирта и оставь их как они есть... ;)
ar nebūsi iš Kemerovo, kad viską žinai? :)
ReplyDeleteO dabar - bernus į Rygą...
Ne, nebūsiu, vienok su biču iš Kemerovo kadaise daug железнодорожной воды išgerta.;)
ReplyDeleteTai va, puisi un meitenes jau atgriezās no Rīgas.:) Dėdės Steven Patrick Morrissey pasirodymas, kaip ir reikėjo tikėtis, buvo puikus. Apšildė iki tol man nelabai girdėta grupelė Doll & The Kicks. Bet jau po poros dainų ėjau pirkti CD, kurį vėliau Doll-mergaitė dar ir savo parašu ištepliojo.:)
http://www.youtube.com/watch?v=jZKiu0KKAuk
Kitą penktadienį Salacgriva...