Laba naktis iš Singapūro stiklo-betono džiunglių,
kad ir labai diena su naktim susimaišiusi, knapsėdama rašau... Nes įspūdžiai veja vienas kita, stumdosi ir daugumos jų galvoje kaip mat nebelieka...
tai va.
Per Ameriką lėkėme be nuotykių. Su malonumu sėdomės į Singapūro avialinijų lėktuvą. Jos geros. Ypač stiuardesės - gražios, puikiai aprėdytos, paslaugios, lėlytės. Maistas geras. Filmų - ne kaži kas, sėdėti super mažai vietos - matyt lėktuvas taikytas kiniečiams. Kėdės ir tarpai labai ankšti. Per visą Ramųjį vandenyną iki Tokijo. Paskui po valandos Japonijoj - į Singapūrą. Kelionės maršrutą mums online ieškyklė nekokį parinko... Kitą kart būsim atidesni. Skrendant, kaip paršeliams - tik valgyt, miegot ir į ekraną spoksot sekėsi. Nors jau Delta pasiūlė ir bevielį internetą lėktuvuose, o ir šiaip - mandarinų kalbą mokytis galėjom. Kur tau. Iki šiol man atrodo, kad jos neprireiks.
Tai dar pora žodžių apie skrydį - labiausiai įsiminė Tokijo oro uosto tualetai. Ten kiekviename yra valdymo pultas, kuriuo pasirenki, ar nori būti apiplautas, ties kuria vieta, kokio šiltumo vandeniu ir kokio stiprumo srove. Ir jei nori, paleidi vandens nuleidimo garso įrašą ir reguliuoji jo garsą... :) priklausomai turbūt nuo to, ką maskuoti nori. Buvau apžavėta ir nedrąsiai, bet pasinaudojau tais mygtukais. Ot žmogiukų ir mygtukų gyvenimas.
Singapūras maloniai nustebino, aišku, švara, erdviu gražiu oro uostu, jokios eilės nebuvimu prie imigracijos langelių (ir mus įleido per akimirką), vėlgi - gražutėmis moterytėmis, mergytėmis, net nesuprasi... Japonių daug, bet ir kitos nenusileidžia.
Buvom maloniai sutikti ir atvežti į savo pirmo mėnesio rezidenciją, tokį viešbutinį butą, kurį kasdien valo ir kuriame yra visi rakandai. Vieta vadinasi pretenzingai- Shangri-La. Visur marmuras, spalvotos žuvys (karpiai). Įspūdinga. Bet nemiela. Gerai, kad tik mėnesiui. Kita vertus, čia turbūt visi panašiai gyvena. Labai turtingi man vietiniai pasirodė, išsirengę drabužiais su garsiais vardais, švarūs, visi su i-podais, i-phonais ir kitais aparatukais, visi puikiai angliškai. kalbantys, pašukuoti, padažyti, švytinčia oda. Nebuvau mačiusi taip gerai atrodančių geltonosios rasės žmonių. Pasijutau apiplyšusi ir nuskalbta. Pasivaikščiojimams paskyrėm pirmas dvi dienas. Pasijutom papuolę į jo didenybės Shopingo spastus - nusileidi į požeminę perėją gatvės pereiti, ir paklysti naujausiame prekybos centre. Sunku išeiti, nėra normalių laiptų ar liftų, tik kažkur ne ten amžinai vežantys ekskalatoriai. Klaustrofobiškai ėmiau įsivaizduoti gaisrą šitoje žmonių maišalynėje. Man tai labai nepatinka.
Vakar uždegė Kalėdų šviesas. Gražu, kiek per daug... beto, tropikai. Net juokinga.
Maisto kvapai ir vaizdai žudantys (padarysiu foto reportažą), parduotvėje brangu (čia tikrai brangoka). Niekas nevaikštinėja su maisto pirkiniais, kokia kyšančia bagete ar svogūnų pundeliu. Visi vaidina mieščionis. Kažko aš čia nesuprantu.
Bet laiko juk yra.
Štai keletas vaizdelių.
Man labai reikia čia draugų. Gal lietuvių? Kur gauti????
